Hortenzijų ligos

Esant nepalankioms augimo sąlygoms dažnai hortenzijos pasidaro jautrios grybinėms ligoms ir kenkėjams. 

Miltligė

Ši liga pasireiškia baltomis apnašomis viršutinėje lapo pusėje. Kitoje pusėje atsiranda rudo atspalvio patamsėjimai, o viršutinė lapo pusė įgauna rudą purpurinį atspalvį. Nauji ūgliai ir pumpurai deformuojasi. Norint išvengti miltligės, būtina užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų, stenkitės nesodinti augalų per arti vienas kito.

Sprendimo būdai: TOPAS 100EC, 5 ML, FUNGICIDAS; FIZIMITE AUGALŲ PRIEŽIŪRAI; ALSUPRE S.

Dėmėtligė

Liga išryškėja viduryje vasaros. Šiai ligai plisti padeda didelis kritulių kiekis. Visų pirma atsiranda mažos purpurinės dėmės ant viršutinės lapo pusės.. Vėliau dėmės papilkėja, bet išlieka rudai purpurinis apvadas. Atsiradus daug dėmių lapas pagelsta. Žiedus taip pat apninka dėmės. Ligos simptomai išryškėja rudenį. Paveikti ligos augalai atrodo neišvaizdūs, anksti numeta lapus, prastai žiemoja.

Sprendimo būdai: SODININKO RINKINYS BORDO; COPFORT; BURGUNDIJA RINKINYS GĖLININKUI.

Chlorozė

Augalų liga, pasireiškianti žaliųjų organų (lapų, stiebų) pašviesėjimu. Jie pasidaro šviesiai žalsvi arba gelsvi, išryškėja lapo gyslos. Augalas vis mažiau vykdo fotosintezę. Nieko nesiimant lapai, ūglių viršūnės pradeda džiūti ir hortenzija pamažu visai nudžiūsta.

Neinfekcinę chlorozę sukelia maisto medžiagų (azoto, kalio, sieros, kalcio, geležies, mangano, cinko) stoka arba perteklius dirvožemyje ir kai kurie augalų kenkėjai (amarai, tripsai). Kad augalai nesirgtų neinfekcine chloroze, reikia juos papildomai tręšti trūkstamomis mineralinėmis trąšomis ir naikinti insekticidais tripsus bei amarus.

Infekcinę chlorozę sukelia virusai, bakterijos, kai kurie grybai. Chlorofilo gamyba gali sutrikti nedidelėse ląstelių grupėse. Tuomet ant augalų būna įvairių formų chlorozinių dėmių (pvz., agurkų mozaika, pupelių bakteriozė). Infekcinės chlorozės žalingumą galima sumažinti profilaktinėmis apsaugos priemonėmis ir augalų purškimu fungicidais.

Žiediškoji dėmėtligė

Viruso paveikto augalo lapai būna išmarginti šviesiai žaliomis, kartais šviesiai geltonomis netaisyklingos formos dėmėmis, išsidėsčiusiomis tarp gyslų. Ligai plintant ir augalams senstant (po žydėjimo), dėmės ryškėja, plečiasi ir susilieja. Ligos pažeisti augalai prastai auga, lapai dažnai būna šiek tiek banguoti, asimetriški. Stipriai sergančių augalų lapai susiraito. Kartais mozaikiško dėmėtumo nepasireiškia, matomi tik išilgai gyslų maži pašviesėjimai.. Tokiu atveju gyslos sustorėja, lapalakštis susigarbanoja, kartais tampa iškarpytas ir įlinkęs iki vidurinės gyslos. Sergančių augalų žiedai būna maži ir truputi deformuoti.

Sprendimo būdai: COPFORT.